Dėl metinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo
Pranešame apie šaukiamą eilinį metinį visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks 2024m. balandžio 22 d., 11 val. adresu: Žirmūnų g. 6 Vilnius, Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje.
Pranešame apie šaukiamą eilinį metinį visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks 2023m. balandžio 20 d., 11 val. adresu: Žirmūnų g. 6 Vilnius, Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje.
Susirinkimo programa
Pranešame apie šaukiamą eilinį metinį visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks 2022m. balandžio 19 d., 11 val. adresu: Žirmūnų g. 6 Vilnius, Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje.
Pranešame apie šaukiamą eilinį metinį visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks 2021m. balandžio 22 d., 11 val. adresu: Žirmūnų g. 6 Vilnius, Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje.
Pranešame apie šaukiamą eilinį metinį visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks 2020 m. birželio 18 d., nuo 11 val. adresu: Žirmūnų g. 6 Vilnius, Vilniaus miesto centrinejėje bibliotekoje.
Dėl metinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo
Pranešame apie šaukiamą eilinį metinį visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks 2019 m. balandžio 18 d., nuo 11 val. adresu: Žirmūnų g. 6 Vilnius, Vilniaus miesto centrinejėje bibliotekoje.
Susirinkimo programa
Dėl metinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo
Pranešame apie šaukiamą eilinį metinį visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks 2018 m. kovo 27 d., nuo 11 val. adresu: Inturkės g. 4, Molėtai, Molėtų savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Lietuvos regionų bibliotekų asociacijos pirmininkė Vida Garunkštytė ir tarybos narė Simona Žilienė 2017 m. rugpjūčio 19-25 d.d. dalyvavo 83-ajame Tarptautinės bibliotekų asociacijos federacijos IFLA metiniame kongrese WLIC 2017 Vroclave (Lenkija).
Šiais metais kongreso tema – „Bibliotekos. Vieningumas. Visuomenė“. Kongresas vyko puikioje Vroclavo „Šimtmečio salėje“ (Hala Stulecia) – dideliame konferencijų centre, kuriame į kongresą susirinko 3 500 dalyvių iš 122 pasaulio šalių. Jau įprasta, kad kasdien kongreso metu vyksta plenariniai posėdžiai, kuriuose pristatomos kongreso temos, o pranešėjai – žymūs tos šalies, kurioje vyksta kongresas, kultūros, mokslo, meno atstovai. Įspūdingame kongreso atidarymo renginyje po oficialių sveikinimo kalbų, klausėmės profesoriaus Richard Butterwick-Pawlikowski pranešimo „Kur tu ėjai, Lenkija (prieš sutrukdant tau eiti)?“. Pranešime išradingai buvo apžvelgta Lenkijos istorija, ypatingai akcentuojant Antrojo pasaulinio karo padarytą neatitaisomą žalą Lenkijos visuomenei ir kraštui. Lenkų visuomenės ir ekonomikos formavimosi istoriją profesorius pristatė pasitelkdamas visų svarbių Lenkijai istorinių periodų apžvalgą, o bendrą Lenkijos ir Lietuvos istorijos laikmetį – Abiejų Tautų Respubliką – apibūdino, kaip pažangiausią tuo metu Europos valstybės modelį. Su dideliu susidomėjimu klausėme šio pranešimo, džiaugėmės ne kartą minimu Lietuvos vardu. Po pranešimo buvo parodytas įspūdingas Vroclavo teatro spektaklis apie Vroclavo ir Lenkijos istoriją, apie Vroclavo žmonių išgyventus rūpesčius ir džiaugsmus įvairiais istorijos periodais. Tą pačią dieną buvo atidaryta naujausių informacinių technologijų, bibliotekų pasiekimų ir bibliotekų organizacijų pristatymo paroda – apsilankėme joje, bendravome su kolegomis iš užsienio šalių, susipažinome su naujausiomis technologijomis, kurios gali būti naudojamos bibliotekų darbe.
Kongreso programa buvo, galima teigti, labai didelė – veikė atskiros pranešimų sekcijos, kuriose galėjai išgirsti apie naujausias ir plečiamas tradicines bibliotekų veiklas, bibliotekų ir kitų institucijų vykdomus projektus, žinių visuomenės kūrimą, sociokultūrinę bibliotekų veiklą besivystančiose pasaulio šalyse, naujų technologijų panaudojimą bibliotekų darbe. Įsimintinas Tartu universiteto bibliotekos (Estija) atstovės Olgos Einasto pranešimas ”Skaitmeninio modernizmo įtaka bibliotekininko veiklos transformacijai“. Kolegė iš Estijos kalbėjo apie tai, kad postmodernioje/skaitmeninėje informacinėje visuomenėje bibliotekininko veikla yra įtakojama naujausių komunikacijos priemonių plėtros ir smarkiai keičiasi, nes nebelieka įprastos bibliotekininko veiklos platformos, kur žinios ir idėjos buvo dokumentuojamos, saugomos, kaupiamos ir jomis buvo dalijamasi. Pranešimo autorė kalbėjo apie laikmetį, kai chaosas supriešinamas su tvarka, kopijos vertinamos taip pat, kaip originalas, įgūdžiai pirmauja prieš žinias, informacijos ekspertizė vykdoma dalyvaujant vartotojui ir pan. Visa tai įtakoja bibliotekininko veiklą, kelia bibliotekininkams iššūkius naujai pažvelgti į savo profesiją, transformuoti įprastines bibliotekų paslaugas ir tinkamai jas teikti bendruomenei.
Sudomino Roskildės bibliotekos (Danija) atstovo Allan Thomsen Volhøj pranešimas apie trijų bibliotekų iš Danijos, Rumunijos ir Norvegijos vykdomą projektą „Įjunk literatūrą“. Trys viešosios bibliotekos (Roskilde Bibliotekerne, Denmark), Bergen Offentlige Bibliotek (Norway), Antim Ivireanul Valcea County Library (Romania)) drauge sukūrė „poezijos įrenginį/mašiną“ – skaitmeninę priemonę, skatinančią bibliotekų vartotojus kurti literatūros kūrinius. Vienu metu trys bibliotekų vartotojai (projekte dalyvaujančių bibliotekų lankytojai) gali kurti bendrą tekstą, naudodami kitų autorių sukurtus tekstus ir kartu kurti pvz. naują eilėraštį. Pranešėjas pademonstravo skaitmenines tokios „mašinos“ galimybes, kai bibliotekos lankytojas paima į rankas spausdintą knygą, ją priartina prie „mašinos“ ir ekrane pabyra žodžiai ir sakiniai iš spausdintos knygos, kuriuos galima naudoti kuriant naują literatūros kūrinį. ‚Poezijos mašina“ taip pat atlieka naujai sukurto literatūros kūrinio vertimą į tris kalbas. Išties susižavėjome bibliotekų darbuotojų išradingumu ir gebėjimais naujai pažvelgti į literatūrą bei skaitmenines galimybes, skatinančias bibliotekų vartotojų kūrybiškumą ir saviraišką.
Teko dalyvauti „Žinių kavinės“ diskusijose – didelėje erdvėje dalyviai buvo sugrupuoti prie atskirų diskusijų stalų pagal jiems rūpimas temas. Diskusijoje apie bibliotekų darbuotojų motyvacijos didinimą ir socialinio bendravimo skatinimą diskutavome su Kanados, Japonijos, Australijos, Islandijos, Švedijos bibliotekų atstovais. Buvo įdomu išgirsti, kad pasaulio bibliotekose populiarėja darbuotojų klubai, kur bibliotekininkai ir kiti specialistai renkasi aptarti veiklos tobulinimo klausimų, o kartu ir bendrauja neformaliai, pasidžiaugia vieni kitų veiklos gerais rezultatais ir įsteigia apdovanojimus vieni kitiems (Japonijos patirtis), Kanados bibliotekų atstovai pasakojo apie bibliotekininkų ir kito personalo, dirbančio bibliotekose, bendravimą, siekiant bendradarbiauti vardan bendro tikslo – bibliotekų paslaugų bendruomenei- plėtros. Įdomus buvo Švedijos atstovės pasisakymas apie viešosiose bibliotekose veikiančias grupes, kuriose bibliotekininkai svarsto naujausius valstybės dokumentus, reglamentuojančius bibliotekų veiklą ir vėliau teikia pasiūlymus politikams ar vietos valdžios atstovams.
Dalyvavome sesijoje apie žinių vadybą. Įsiminė pranešimas apie žinių vadybą Vantaa miesto viešojoje bibliotekoje (Suomija). Šios bibliotekos strategijoje – paslaugų skaitmeninimas ir naujos paslaugos, teikiamos vartotojams ne bibliotekoje. Tokia veikla siekiama užtikrinti sėkmingą virtualių bibliotekos paslaugų funkcionavimą ir tobulinti jau teikiamas paslaugas online. Vienas iš pavyzdžių – „Kišeninė biblioteka“. Tai mobilioji aplikacija, kurios pagalba galima naršyti bibliotekos kataloge, užsisakyti leidinį arba jau paimtą leidinį iš bibliotekos pasiskolinti pvz. iš draugo. Vantaa viešoji biblioteka siekia kuo išsamiau atsakyti į visas informacines užklausas, todėl kuriamos skaitmeninės paslaugos, įgalinančios bibliotekos vartotojus įgyti informacinių įgūdžių ir būti aktyviais informacinės visuomenės nariais.
WLIC 2017 kongresui pasibaigus vyko „pokongreso“ išvykos į Lenkios bibliotekas. Aplankėme Bielsko-Bialos, miesto esančio pasienyje su Čekija, Slovakija ir Vengrija, viešąją biblioteką. Bibliotekos direktorius ir padalinių atstovai pristatė šios viešosios bibliotekos veiklą, vykdomus projektus, tarptautinį bendradarbiavimą su kaimyninių šalių bibliotekomis. Buvome maloniai nustebintos, kai kolegos pademonstravo mums Adomo Mickevičiaus „Poną Tadą“ – knygą, išleistą Vilniuje 1853 m. Šis leidinys saugomas Bielsko-Bialos bibliotekos retų spaudinių skyriuje. Kolegos iš Lenkijoje supažindino su bendru Lenkijos bibliotekų „vaizdu“ – dabar Lenkijoje veikia 8 050 viešųjų bibliotekų, 1 480 parapijų bibliotekų, 21 212 mokyklų bibliotekų, 1 001 mokslinė biblioteka, o taip pat įvairių žinybų, kalėjimų (157), karinės, mokslinių tyrimų, švietimo institucijų bibliotekos. Išties dideli skaičiai, daug įvairių įdomių veiklų. Po vizito bibliotekoje kolegos lenkai mus palydėjo iki Beskidų – Karpatų dalies, esančios šalia Bielsko-Bialos miesto. Pakilome į rudenėjančius kalnus, žavėjomės Bielsko-Bialos panorama nuo kalno viršūnės.
Išvykome iš Vroclavo su naujomis idėjomis, naudingai praleidę laiką kongrese, susipažinę su pasaulio bibliotekų patirtimi, sužavėtos Vroclavo miesto grožio ir gyvenetojų draugiškumo. Dabar laukia nauji darbai, naujų siekių įgyvendinimas.
Vida Garunkštytė, LRBA pirmininkė
Simona Žilienė, LRBA tarybos narė
LRBA metinis visuotinis susirinkimas šaukiamas 2016 metų kovo mėn. 17 dieną 11 valandą Kaune. Susirinkimas vyks Kauno miesto Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje adresu: Laisvės al. 57, Kaunas
Narius kviečiame dalyvauti!
2015 m. liepos 29 – 31 dienomis Lietuvos regionų bibliotekų asociacija organizuoja seminarą “Tarpinstitucinis bendradarbiavimas – bibliotekų inovatyvių sprendimų sėkmė”. Seminaras vyks Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8, Klaipėda).